• SUSIPAŽINKIME
  • KONTAKTAI
  • PRIVATUMO POLITIKA
  • VENGTINI INGREDIENTAI
  • KATEGORIJOS
    • Kosmetikos apžvalgos
    • Skaitiniai
    • Kelionės
    • Virtuvė

Grožio gurmanė

Kokia ta lietuvių pamilta Airija?

paskelbta: Kelionės / 23/01/19

Vasarą beveik netikėtai išvykau gyventi į salą, kuri labiau žinoma dėl didžiulio lietuvių emigrantų kiekio nei atostogų krypties. Išvykau turėdama beveik konkrečią datą grįžimui atgal, tuo labai juokindama aplinkinius, nes juk niekas neemigruoja tik metams. Tiksliau, negrįžta taip greitai, net jei planuoja. O nutiko, greičiausiai, taip, kad grįžau po beveik pusės metų. Tad noriu pasidalinti pastebėjimais, koks gi tas gyvenimas šalyje, kurioje oficialiais duomenimis gyvena apie 40 tūkstančių lietuvių, o neoficialiais – beveik dvigubai daugiau.

Kodėl vertą Airiją pasirinkti kita atostogų kryptimi

Airija iš tiesųlabai graži sala. Joje gausu ir paplūdimių, ir skardžių, o pilių bei bažnyčių mėgėjai čia neturės kada nuleisti akių – atrodo, lyg kas kelis šimtus metrų vidury niekur yra viena ar kita. Dažnai tai tik istorijas pasakojantys griuvėsiai, bet jų tokia gausybė! Tai tamsaus akmens ir ryškaus žalumo šalis. Sakoma, kad tas žalumas net kitoks nei kitur dėl dažno lietaus, tačiau mano viešnagės metu lijo vos keletą kartų. Kviečiu paganyti akis į keletą Airijos kampelių. Be to, Airiją būtina aplankyti Sostų karų gerbėjams, nes ten filmuotos net kelios scenos, daugiausia Šiaurės Airijoje.

Pajūrio miestelis Greystones, įsikūręs visai šalia Dublino

Dublinas sudarytas iš keliolikos skirtingų „kaimelių”, Dun Laoghaire vienas iš jų

Bray, pirmas miestelis už Dublino ribų

Cliffs of Moher, tai kai kur net 214 metrų virš Atlanto vandenyno iškilusios uolos, įsikūrusios vakarinėje salos dalyje

Saulėlydis Galway mieste

Dark Hedges, medžiai susipynę viršūnėmis, fotografuota sausio viduryje

Carrick-a-rede virvių tiltas, kabantis apie 25 metrus virš vandens ir jungiantis Šiaurės Airijos pakrantę su mažyte žvejų sala

Giants Causeway – legendų apipinta beveik identiškų šešiakampų pakrantė Šiaurės Airijoje

Romantiškiausia vadinamos pilies Dunluce griuvėsiai. Šioje pilyje filmuotos scenos Sostų karams bei Hariui Poteriui

Pheonix parkas Dubline ir laisvai besiganantys elniai

Glendalough – vos keliasdešimt kilometrų nuo Dublino ir atsiduri tokiame rojaus kampelyje

Guinness lake – Guinness vardu pavadintas ežeras dėl tamsaus vandens bei baltos putos pakrantėje. Guinness – Dubline gaminamas alus

Keletas keistenybių

Kavinėse nėra kur pasikabintų striukės/palto. Gal dėl to, jog orai ten retai kada atšąla žemiau +5 laipsnių, o airia net prie +8 vaikšto su vasariniais marškinėliais (ne kartą teko matyti, bet būtina sąlyga, kad šviestų saulė), tačiau nei paprastoje užkandinėje, vakare bare ar prabangiame restorane nėra nei vietos, nei sąlygų pasikabinti viršutiniams rūbams. Labai stebina ir kartu nepatogu.

Antras stebinantis dalykas, apie kurį jau šiek tiek užsiminiau – apranga. Kai aš ieškojau šiltos pūkinės-neperpučiamos-striukės net pliusinei temperatūrai (Dubline daug šalto vėjo), vietiniai vaikštinėjo su marškinėliais ar švarku bei šaliku. Labiausiai stebinęs reiškinys – kailiniai ir nuogos moterų kojos. Juokėmės, jog atvykėlį pažinsi iš aprangos – nuo šiltos kepurės iki ilgų batų. Ypatingai šalta žiūrėti į jaunas merginas, pasiruošusias šėlti visą naktį bare – autobusu vyksta su trumpomis suknelėmis, nuogomis kojomis ir basutėmis.

Dublino grožio perlai

Dubline teko regėti savaimio įdegio tendenciją. Kai sakau regėti, turiu omeny, kad tai labai akivaizdu. Netolygiai išteptas įdegis, „gabalais” atsiplovusios kūno vietos bei oranžinis atspalvis. Tačiau šitaip atrodo nuo visai jaunutės moksleivės iki vyresnės moters.

Tik atvykusi į Airiją gyvenau Brėjuje – jaukiame pajūrio miestelyje, tačiau į darbą vykau apie valandą laiko. Tad ne kartą autobuse teko matyti moteris, taupančias laiką ir makiažą atliekančias tiesiog autobuse. Su manimi vykstanti draugė juokėsi, jog moterys iš autobuso išlipa lyg kiti žmonės – beveik vakarinis makiažas ryte būna atliktas nepriekaištingai. Kai kurios net akių pravedimus sugebėdavo pasidaryti!

Kodėl Airijoje jautiesi „lyg namie”

Sakydama „lyg namie” neturiu omenyje Lietuvos ar miestelio, kuriame užaugome. Jausmas „lyg namie” apibūdina jaukumą, saugumą, atrodo, jog esi laukiamas ir būni patogiai. Kai tik atvykau gyventi, prisijungiau prie lietuvių bendruomenės ir ilgai gyvenančių lietuvių klausiau, kas jus čia laiko po 12 ar net 18 metų. Dažniausias atsakymas buvo – jaučiuosi lyg namie. Šį jausmą sukelia be galo draugiški airiai. Kai kurie teigia, kad jie draugiški tik į akis, tačiau bendraujant su airiais iš tikro pasijauti saugiai ir labai laukiamas. Jie daug šypsosi, yra be galo paslaugūs. Čia atvykę žmonės lengvai pripranta prie tokio bendravimo ir patys prisitaiko. Dar šį jausmą gali suteikti maistas – airių virtuvėje gausu miltinių ir bulvinių patiekalų. Be to, jie labai didžiuojasi savo produkcija ir visada pabrėžia, jog mūsų mėsa/pienas/kiaušiniai airiški. Kita priežastis – lietuviai mėgsta alų. Airiai jį ne tik mėgsta, bet gamina ir beveik garbina. Keturios pintos alaus ketvirtadienio vakarą yra lengvas pasisedėjimas su draugais. Vietiniai juokiasi, o atvykėlius truputį gąsdina, jog alų rekomenduoja net nėščiosioms ar po kraujo donorystės. Alaus kultūra ten labai stipri.

Dubline gausu studentų bei emigrantų, todėl „nesijauti vienišas”. Tai multikultūrinis miestas, kuris pritraukia įvairių žmonių, turistų ir centre gatvės visada pilnos šurmulio bet kurią dieną. O lietuvišką sakinį išgirsi ko ne kasdien. Tiesa, Dublinas nereprezentuoja visos Airijos, nes išvykus už Dublino pasitinka nuostabi gamta, maži kaimeliai, baltomis ar akmeninėmis tvorelėmis apjuosti tamsaus mūro namukai, pastatyti beveik ant šlaito.

Iš tiesų ši sala turi „aurą” – joje gera. Užsukit pakeliauti, neabejoju, jog maloniai nustebins. Ir būtinai paragaukit Guinness alaus ir aštrių vištienos sparnelių su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu.

 

5 komentarai

« Antipodes kreminis veido prausiklis „Hallelujah”: viso gero nešvarumams?
Natūralus Schmidt’s bergamočių bei žaliųjų citrinų dezodorantas »

Comments

  1. Agneta says

    2019-01-26 at 20:13

    Šiaurės Airija – mano pirmas ‘užsienis’, kuriame teko pagyventi, visada dėl to jaučiu tam kraštui tokią nostalgija, ypatingai pamačius tą kalvuoto kelio nuotruoką, nes mano kaime toks buvo! Dabar labiausiai gailiuosi to, kad anuomet atvažiavusi iš Lietuvos, vis versdavau kainas litais ir keliauti ten atrodė labai brangu, todėl aplankiau labai mažai. žinok užmotyvavai dabar planuoti kelionę!

    Atsakyti
    • Modesta says

      2019-02-01 at 12:22

      Airija labai neįvertina mūsų turistų! Tačiau joje amerikiečiai net medaus mėnesio važiuoja švęsti 😀 Tikra istorija, susipažnau su tokia pora. Linkiu gražių akimirkų! Aš tikiuosi greitu metu vėl ten grįžti 🙂

      Atsakyti
  2. DaliaM says

    2019-02-08 at 00:22

    Skaičiau skaičiau pradžią ir nesupratau – planavai važiuoti metams, o prabuvai pusmetį? O dabar Lietuvoje? Ar čia buvo pirmasis pagyvenimas užsienyje, ar buvo dar kažkas anksčiau? 🙂 Aš Airijoje buvau dukart, nes ten gyveno mūsų draugas, tai jis dar ir pavėžino po šalį 🙂 Deja, atmintis trumpa, tai geriausiai tik Cliffs of Moher ir Guinesso muziejų atsimenu 😀 Beje, pirmoji pažintis su hosteliais buvo būtent Dubline! Iki šiol atsimenu kokia susižavėjusi tuo hosteliu buvau 😀 Aš irgi tą pastebėjau, kad Airija jaučiasi labai sava lietuviams. Gal dėl šalies dydžio, gal dėl istorijos, na ir tavo paminėtų dalykų… Norėčiau darkart ten apsilankyti, ir, be abejo, labai gardžiai nuskambėjo vištienos sparneliai su sūrio padažu 😀

    Atsakyti
    • Modesta says

      2019-02-12 at 13:23

      Ups, sauklaidinau gal 😀 Taip, planavau metus, bet grįžau anksčiau 🙂 Tai buvo pirmas pagyvenimas užsienyje ir dabar esu Lietuvoje, teisingai :))
      Uoj nepriminkit tų sparnelių.. Ar tiks nereiks leistis į medžioklę Vilniuje rasti bent panašių 🙂 Arba išmokti pačiai jų pasigaminti!

      Atsakyti
  3. kemi.lt says

    2022-08-01 at 00:04

    Studijų laikais teko kelis mėn. dirbti Airijoje, tačiau šalies grožio nepamačiau. Galvoju aplankyti per atostogas, nes tikrai daug draugų ten įleidę šaknis. Tik nežinau ar automobiliu keliauti, ar skristi

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

modesta_aleknaite

Buvę laikai ✨ Buvę laikai ✨
Love sis @nestaconatyphotography ❤️‍🩹#ini Love sis @nestaconatyphotography ❤️‍🩹#inittogether
14.09.2022 Nida 🌾 #nida 14.09.2022 Nida 🌾

#nida
Collecting memories 🏖 #zakynthos Collecting memories 🏖 #zakynthos
Load More... Sekti Instagram

Kategorijos

  • Kelionės
  • Kosmetikos apžvalgos
  • Skaitiniai
  • Virtuvė

Archyvas

modesta_aleknaite

Buvę laikai ✨ Buvę laikai ✨
Love sis @nestaconatyphotography ❤️‍🩹#ini Love sis @nestaconatyphotography ❤️‍🩹#inittogether
14.09.2022 Nida 🌾 #nida 14.09.2022 Nida 🌾

#nida
Collecting memories 🏖 #zakynthos Collecting memories 🏖 #zakynthos
Linkėjimai iš Atėnų ✨ Jie buvo mano svajonė Linkėjimai iš Atėnų ✨ Jie buvo mano svajonė nuo tada, kai mokykloje per istorijos pamokas mokėmės graikų ir romėnų istoriją. Griuvėsių ir skanaus maisto bei itin didelių porcijų mėgėjams - rekomenduoju 🤩 #athens #greece
Štai su šia nuotrauka po beveik 2 metų pertrauk Štai su šia nuotrauka po beveik 2 metų pertraukos įkėliau naują įrašą į Grožio gurmanę 😎 Nuoroda bio! #sveikisugrįžęužeikit #groziogurmane
Load More... Sekti Instagram

Copyright © 2023 · glam theme by Restored 316

Copyright © 2023 Grožio Gurmanė