Keliauju viena. Talinas

Kovo mėnesio viduryje trims dienom vykau į Taliną. Estijos sostinę aplankyti norėjau jau senai, net keletą metų ji laukė savo eilės mano „to do“ sąraše. Dažniausiai kelionę į Taliną atidėliojau, nes keliauti vienai nesinorėjo, o keliaujant su kitais, rinkdavomės šiltesnes kryptis, labiau „atostogines“. Be to, Talinas visada atrodė sąlyginai arti ir į jį galima nuvykti bet kada. Tačiau gavusi Ecolines naujienlaiškį, kad kelionė į Taliną iš Vilniaus į abi puses kainuos tik 9,50 eur, nusprendžiau nebelaukti nei gerų orų, nei kitų priežasčių atidėti, nei draugų, kurie neturi laiko – keliauju viena.

Kodėl verta keliauti vienam

Ir galbūt tiems, kurie įpratę keliauti vieni netgi į visai egzotiškas šalis, mano pasiryžimas pasirodys juokingas, bet yra daugybė žmonių, kurie keliauti vieni bijo. Bijo būti vieni, bijo pasiklysti, nori įspūdžiais su kažkuo pasidalinti, o ką veikti vakare vienam?, juk nesaugu ir panašūs klausimai. Tačiau sakau – kokie niekai!! Keliauti vienam yra tiesiog privaloma. Ne visada, bet būtina bent pamėginti. Tiems, kurie bijo savęs ir savo pačių minčių – tai būtų išbandymas, išlenda nesaugumas ir gali pasitikėti tik savimi. Bet kartu kokia puiki patirtis.

Tiesa, jau kartą keliavau į Italiją viena, tačiau tai buvo organizuota kelionė ir pirmos dienos pabaigoje susipažinau su grupės merginomis, kuriomis ir praleidau visas atostogas. Mirkt mirkt, Taline taip pat radau naują draugę 🙂 Mes pratę visada būti tarp žmonių – darbe, universitete, sporto klube, vakarėlyje. Jei ilsimės namie vieni, net tada jungiame telefonus ir ieškome kontakto. Mes niekada nebūname vieni. O kaip suprasti, kas mes esam, kai visada esame pasiruošę bendrauti, atsakinėti į kitų klausimus, daryti, ko prašo kiti? Didžiulis pliusas keliaujant vienam – rasti laiko vakare paskaityti knygą ir eiti ten, kur nori, su niekuo nesiderinant. Kad ir kaip mes mylim žmones, juk kartais nenorim jokių kompromisų ir norim daryti būtent taip, kaip norim mes 🙂 Nesakau visada keliauti vienam. Sakau, kad verta bent pamėginti. O dabar apie Taliną, jaukų ir puikiai išsilaikiusį senamiestį, kuriame begalės įdomybių ir istorijos.

Kelionė ir įspūdžiai

Į Taliną keliavau Ecolines autobusais pasirinkusi beprotiškai nepatogų laiką, ypač pirmyn (apie 3 val ryto). Buvau įsitikinusi, jog geriausia mintis keliauti per naktį, autobuse išsimiegoti ir tada turėti visą dieną šmirinėjimui po senamiestį. Em, nope. Pirmiausia, tai po kelių valandų reikėjo išlipti Rygoje ir laukti kito autobuso – buvo ne tiesioginis reisas. Vykti atgal pasirinkau vakarinį laiką (išvykau apie 16val), 21 val buvo persėdimas Rygoje, kur susitikau su miela drauge vakarienei iki autobuso į Vilnių. Kelionė į vieną pusę su persėdimu trunka apie 9 valandas. Autobuse yra muzikos bei filmų, tad laikas neprailgo.

Taline visą laiką praleidau tik senamiestyje, tad negaliu sakyti, kad pažinau patį miestą. Tačiau senamiestį per tris dienas išnaršiau skersai/išilgai. Gyvenimui pasirinkau hostelį pagrindinėje senamiesčio gatvėje (radau vienvietį kambarį). Galiu parekomenduoti keletą vietų, ką verta aplankyti.

• Pasivaikšiokite Talino akmenimis grįstomis gatvelėmis, pasigrožėkite UNESCO saugomu senamiesčiu, spalvotais namukais.

• Talino senamiestis padalintas į žemutinį (nuotraukos viršuje) bei aukštutinį senamiesčius. Apžvalgos aikštelės, parlamentas, Kiek in de Kök yra aukštutiniame senamiestyje.

• Pašvelkite į Talino senamiestį iš viršaus. Galima apsilankyti net keliose apžvalgos aikštelėse, tačiau lankomiausios yra Patkuli bei Kohtuotsa. Jas rasti įmanoma, bet man padėjo puikiausias mano kelionių draugas – maps.me. Labai rekomenduoju jį naudoti kelionėse! Niekada nepavedė. Rodo ir lankytinas vietas, ir restoranus, degalines, parduotuves.

• Įkiškite nosį į kiemelius bei praėjimus. Viena labiausia lankomų vietų – Šventos Katerinos praėjimas (St. Catherine’s passage, estiškai Katariina käik). Jame rasite meno dirbtuvių bei senovės kapų akmenų liekanų.

• Aplankykite muziejų, jei mėgstate. Rekomenduoju du, kuriuos pati aplankiau – Švento Nikolo bažnyčią (St. Nichola’s Church, estiškai Niguliste kirk) bei bastiono požemius (Kiek in de Kök, lietuviškai reiškia „Žvilgtelk į virtuvę“. Šis pavadinimas kilo dėl aukšto bokšto esančio šalia, iš kurio nuobodžiaudami sargybiniai stebėjo įprastų žmonių gyvenimą).

• Nueikite į Free walking tour ekskursiją. Šios ekskursijos organizuojamos daugelyje Europos miestų. Išbandžiau net Vilniuje 🙂 Taline gidė dvi valandas vedžiojo po įdomiausias senamiesčio vietas ir pasakojo apie istorines detales, papročius. Labai verta! Šie turai vyksta kasdien 12val. Susitikimas prie Turizmo centro (netoli Laisvės aikštės/Freedom square).

• Estijos virtuvėje vyrauja mėsa. Rekomenduojama apsilankyti Rotušėje įsikūrusiame Trys drakonai restorane, kuriame galima patirti tikrą viduramžių dvasią – valgoma prie žvakių šviesos, su mediniais įrankiais, sėdint ant bačkų. Mano apsilankymo metu pasirinkime buvo tik maistas su elniena ir dešrelėm, tad apsižvalgiau ir išėjau ieškot kitos vietos. Radau labai jaukią, prikimštą žmonių veganišką vietelę pavalgyti..

Keliaujant vienam iš kažkur atsiranda drąsos užkalbinti žmones. Viename muziejuje užkalbinau merginą, kuri pasirodo taip pat keliauja viena, atvyko iš Latvijos. Susibendravom ir tą vakarą kartu ėjom vakarieniauti, o vėliau – galbūt net patikrinome kelis barus… 🙂 Smagu naujos pažintys, ypač tokios netikėtos. Tad nėra ko bijoti keliauti vienam! Didžiulė laisvė eiti ir veikti ką nori, kartais net neveikti nieko.

Kur atimiausiu metu planuojate keliauti? Galbūt vieni? Ar esate keliavę vieni ir kaip jums toks keliavimo būdas?

Daugiau įrašų apie keliones – čia. Deja, ne visas jas aprašau! Paskutinė ir labai patikusi – Neapolis ir Amalfi pakrantė sausio mėnesį. O pirmadienį keliauju kelioms dienoms į Varšuvą. 2019 metai įkvepia pažindintis su kaimynais 🙂