Atradusi kelionių džiaugsmą, laukiu naujų potyrių lyg gaivaus oro gurkšnio. Atostogų planavimas man tarsi ZEN akimirka. Mūsų kelionė po Šiaurės bei Vidurio Italiją truko savaitę, tačiau jos metu aplankėme iš tiesų labai didelę šalies dalį. Atostogų metų pasyvaus poilsio buvo nedaug, tačiau stengėmės neskubėti, nesistengti užsidėti pliuso aplankius vienas ar kitas vietas; priešingai – leidome sau pasiklysti, pasukti iš pagrindinių turistinių gatvių, o kai kurią veiklą sugalvojome tiesiog ryte atsibudę. Todėl tikėtina, kad kai kuriuose miestuose nepamatėme visų lankomiausių objektų, tačiau tuos, kuriuos pamatėme, gėrėme akimis. Pirmąją kelionės dalį apie Milaną, La Spezia ir Cinque Terre rasite čia. Pasakoju apie likusią kelionę po Pizą, Florenciją bei trumpą poilsį prie Gardos ežero.
Piza
Pakeliui į Florenciją trumpam sustojome Pizos miestelyje. Jis garsus dėl pasvirusio bokšto (leaning tower). Šioje vietoje lankiausi antrą kartą ir labiausiai mane žavi turistų išradingumas laikant ar stumiant bokštą! Svyrantis bokštas yra didžiulėje aikštėje, kurioje šalia yra bažnyčia bei krikštykla, o visa aikštė apjuosta aukšta siena. Mūsų apsilankymo metu plieskė deginantis karštis, o aikštėje nebuvo jokio vėjo ir vos keletas šešėlių. Pizą tikrai verta aplankyti dėl šios aikštės, mažų itališkų, kiek Florenciją primenančių gatvelių ir puikios Margarita picos.
Nuo aikštės judėdami link traukinių stoties užsukome pasivaikščioti po Pizos universiteto botanikos sodą. Nors jame radome šešėlį, tačiau oras čia buvo drėgnas ir klampus.
Florencija
Florencijoje praleidome parą. Vienas gražiausių lankytų miestų! Labai turistiškas, gausus gatvės pardavėjų, kainas nustatančių pagal jūsų išvaizdą. Florencija garsėja odos gaminiais, todėl parduotuvių, prekiaujančių odos striukėmis, rankinėmis, diržais – kiekvienoje gatvelėje, tačiau didžiausia koncentracija – San Lorenzo turgelyje. Sunku įamžinti gražiausius Florencijos kampus, nes kiekviename iš jų – begalė žmonių. Florencijos istorija ypatingai įdomi, todėl rekomenduoju pasidomėti prieš keliaujant – įdomu aplankyti objektus, apie kuriuos skaitėme.
Viešbutyje gavome žemėlapį, kuriame administratorė sužymėjo būtinus aplankyti objektus. Per parą aplankėme visus juos ir net daugiau! O aplankyti nebuvo sunku, nes jie išsidėstę vienas šalia kito, o mes mėgstame vaikščioti. Labiausiai rekomenduoju užlipti į kalną ir pasigrožėti vakarėjančios Florencijos panorama.
Antrą dieną Florencijoje stovėjome ilgiausioje kada nors matytoje eilėje patekti į katedrą. Tačiau eilė judėjo greitai ir po 40 min jau buvome viduje. Įėjimas nemokamas, jei norite pasivaikščioti tik katedroje ir nesikelti į bokštą ar leistis į požemius. Mes tam, deja, nebeturėjome laiko. Florencijoje fotografavome labai mažai dėl turistų kiekio – pagauti gražių kadrų sunku, kai kur pasisuksi, ten kažkieno galva.
Gardos ežeras
Paskutines dvi naktis praleidome prie įspūdingojo Gardos ežero. Rinkdamiesi, kur apsistoti prie Gardos ežero žiūrėjome, jog būtų patogu atvykti traukiniu bei išvykti į Milano oro uostą. Taipogi rinkomės, kad miestelyje būtų ne tik priėjimas prie ežero, tačiau pačios apylinkės vertos dėmesio. Todėl pasirinkome Peschiera del Garda. Apsigyvenome žemyninėje dalyje, tačiau miestelyje yra dvi mažos salos, sujungtos gėlėmis puoštais tiltais. Viename iš jų yra pilies likučiai, kitame – siauros itališkos gatvelės, parduotuvės, bažnyčia bei naktinis gyvenimas.
Gardos ežere sutikome daug paukščių, kai kur netrūko žolių, matėme plaukiant gyvatę ar žaltį. Vietose, kuriose maudėmės, buvo arba akmeninis dugnas, arba dumblas. Dumble maudytis buvo mažiausiai malonu, nes vanduo drumstas, plaukiojo žoles, tarp jų – žmonės. Tačiau vanduo šiltas, gaivus, žmonės dažnai plaukiojo su vienaragio ar flamingo pripučiamais plaukimo plaustais.
Priešpaskutinę kelionės dieną išsinuomavome dviračius ir vykome iš Peschiera del Garda iki Sirmione miestelio. Pasakiško grožio miestelis, apsuptas Gardos ežero. Mestelio gale yra pilis bei labai švarus, skaidraus vandens, akmeninis paplūdimys. Dviračiais važinėjomės visą dieną. Draugas suorganizavo pikniką su itališkais užkandžiais ir šampanu!
Vietovės aplink Gardos ežerą atima žadą. Ežeras yra be galo didelis ir apsuptas kalnų. Šis vaizdas saulei leidžiantis priverčia ramiai įkvėpti ir įsignybti, kad tai, ką matai – tikra. Labai rekomenduoju keliauti aplink Gardos ežerą sustojant ir pasimėgaujant nuostabiais vaizdais bei energija.
Tai antroji kelionės po Italiją dalis. Užsukite perskaityti pirmosios dalies, kurioje pasakojau apie Milaną, La Spezia ir Cinque Terre. Apibendrinant atostogų savaitę Italijoje norisi pasakyti – būtinai apsilankykite. Panašu, kad kiekvienas jos kampas savaip kupinas žavesio ir istoriškų įvykių bei jų likučių. Italiją reikia patirti bei paragauti, neužtenka apie ją perskaityti. O patirtys svarbiausia – niekas taip neperteiks to jausmo, kurį galite patirti JŪS.
Trečiajame įraše pasidalinsiu patarimais keliaujant Italijoje.
Parašykite komentarą