Kontrastų šalis: Egiptas

Šį kartą ne apie kosmetiką, tačiau apie grožį. Norėčiau papasakoti, kur buvau išvykusi ir kokiomis akimis mačiau Egiptą aš. O gale pateiksiu net keletą patarimų nekeliavusiems: juos išgirdau iš kitų keliautojų, pritaikiau savo kelionėje, todėl galiu drąsiai rekomenduoti ir jums! Taigi leidžiamės į Raudonosios jūros pakrantės šalį ir žiūrim, ką dykuma ir neįtikėtino mėlio jūra mums padovanojo per vieną savaitę 🙂

Egiptas nutolęs 3420 kilometrų nuo Lietuvos ir įsikūręs Afrikos žemyne. Į kelionę išsiruošiame nepaisant gąsdinimų į Lietuvą „parvežti” Ebolos virusą arba atostogas praleisti lovoje dėl europiečiui netinkamo maisto ir vandens. Rizikuojame.

Pirma diena. Skrendame 11 000 km aukštyje, už lango -52 laipsniai šalčio, lėktuvo langai padengti mažutėm snaigėm 🙂 Nusileidžiame šeštadienio vakarą, tamsu. Tačiau kol leidomės saulė dar buvo aukštai ir spėjome pamatyti neįtikėtinai ilgą viešbučių liniją, išsidėsčiusią prie jūros ar truputį arčiau dykumos. Išlipus iš lėktuvo pasitinka malonus šiltas vėjelis, lauke kiek daugiau nei +25. Nujaučiu, kad man čia patiks :))

Antra diena. Pirmą vakarą kiek pasižvalgėm po viešbučio teritoriją, tačiau tamsoje ji atrodė mažesnė ir paprastesnė. Iš tikro begalės kvepiančių ir ryškiai žydinčių medžių alėjomis vedė iki kavinių, baseinų ir jūros. Šiandien poilsiaujame viešbutyje, dairomės, pažindinamės tiek su aplinka, tiek su tvarka. Po pietų išeiname į didžiausio Hurghados prekybos centro dykumoje paieškas. Randame su visiškai neturistinėmis kainomis! Tačiau kelionė iki jo.. kiek prailgo. Kai dvi moterys keliauja gatve, kur daugiau nė vienos nesimato, o gatvėje a) kareiviai, b) darbininkai, c) prekeiviai, džiaugiausi, kad buvau su ilgu sijonu! Dabar juokinga :))) o tuo metu buvo akimirkų, kai norėjosi tradicinio musulmonių moterų aprėdo.. Gašlios replikos ir nurenginėjantys žvilgsniai – to tikrai nepasigesit, mielosios :))

Trečia diena. Kadangi saulė kaitina jau nuo šešių ryto, prie jūros stengiamės atsirasti bent apie 10val. Iki pietų mėgaujamės saule, sportu – pajūryje rengiamos gimnastikos treniruotės bei vandens aerobika. Po pietų išbandome vandens pramogas prie baseinų – įrengtos vandens čiuožyklos, suaugusieji siautėja :)) Viešbutyje pramogų netrūksta, tai tos kelios nieko neveikimo dienos prie žydros jūros po palmėm neprailgsta :))

Ketvirta diena. Važiuojame į kelionių organizatoriaus (mes vykome su Novaturu) pasiūlytą apžvalginę – apsipirkimo kelionę į Hurghados miesto centrą. Ir čia Egipto realybė trenkia per veidą.. Baisus šiukšlynas, purvas, skurdas vienoje gatvės pusėje, vilos – kitoje. Aplankėme gražiausią jų mečetę, uostą, žuvies bei vaisių turgus. Vaisių kainos ir skonis džiugino 🙂 Nuvežė mus į visiškai turistams skirtą prekybos centrą, kuriame tik suvenyrai bei lauktuvėms tinkantys niekučiai. Kainos nemažos, matėm ne turistams skirtas kainas – skirtumas jaučiasi. Taipogi apsilankome El Baraka natūralių aliejų gamykloje. Nesuvilioja nė vienas gaminys. Vėliau sužinome, kad gidai nuo atvežtų ir pinigėlius palikusių turistų gauna dovanų. Tikrai negaila! Tačiau labai jaučiasi komercija ten, kur veža ir tai, ką pasakoja. Netgi autobuse pasiūloma „iš vietinių nusipirkti arbatos” ar pasigaminti pakabuką per keletą minučių. Nepaisant viso to, pažintis su miestu priverčia ir stebėtis, ir gailėtis. Netgi kanalizacijos jie neturi! Tačiau ant kiekvienos bakūžės iškelta satelitinė antena :)))))

Penkta diena. Ar galima būti Egipte ir nepajodinėti kupranugariu? Todėl penktą dieną su keturračiais pajudame į dykumą. O pasirodo man patinka greit važiuoti! Koks neįtikėtinas jausmas lėkti per plyną lauką :)) 27 kilometrais tiesaus, duobėto, vingiuoto, kreivo, akmenuoto, vietomis net asfaltuoto dykumos ruožo. Atvykę į fiktyvų kaimą (taip mums paaiškino – kaimas sukurtas turistams parodyti, kaip neva gyvena berberai ar beduinai. Tikrasis kaimas – kiek tolėliau už kalno, tačiau ten dirbantys žmonės iš tiesų gyvena tame kaime. Be vandens, kanalizacijos, šildymo ar kitų mums savaime suprantamų dalykų. Gyvena.) Kaime galima pajodinėti kupranugariu, nusipirkti dykumoje rinktų vaistinių žolių, parūkyti kaljaną, atsigerti arbatos. Mano kupranugario vedlys buvo galbūt net penkerių, o šalia gulinčių kupranugarių gulėjo kokių apie pusės metų vaikas. Tiesiog paguldytas ant akmenukų krūvos. Po trumpos viešnagės grįžtame atgal saulei jau visai besislepiant už kalnų.

Šešta diena. Vykstame į istorinį Egipto miestą Luksorą, senąją sostinę, kuri vadinosi Tėbais. Va čia širdis dainuoja tokioms kaip aš – istorijos ir mistikos mėgėjoms :)))) Aplankome Karnakos šventyklą , skirtą dievo Amono pomirtiniam garbinimui, su daugiau nei 3000 metų datuojamomis kolonomis bei raižiniais nusėtais obeliskais. Kiekvienas posūkis priverčia aiktelėti iš nuostabos – kolonų dydis ir vis dar neišaiškintas jų pagaminimo būdas – tobulos linijos, milžiniški svoriai. Padarome keltą nuotraukų ir išsikrauna fotoaparatas :)) Toliau keliaujame prie Memnono kolosų – dėl šitų atsiradimo istorijos istorikai taipogi nėra galutinai sutarę :)) Dvi didžiulės sėdinčios figūros, žymėjusios šventyklos įėjimą. O visai netoliese atsiveria kapaviečių vagių miestelis kalnuose. Važiuojame toliau, gidė pasiūlo užsimerkti. NE :)) ir prieš akis išlenda kalne įstatyta Hačepsutės, vienos iš stipriausiai valdžiusių faraonių, pomirtinio garbinimo šventykla. Dydis – įspūdingas. Išlikę raižiniai bei jų spalvos – neįtikėtina. Iš ko buvo gaminami tie dažai?? Po ekskursijos bei fotosesijos keliaujame į Karalių slėnį. Teko girdėti apie jį? Tai kalne įrengtos faraonų kapinės. Tiksliau laidojimo kapavietės. Jeigu iki tol ir stebino visų statinių dydis, legendomis apipintos atsiradimo istorijos, tai Karalių slėnis tiesiog pribloškė. Šiuo metų yra atkastos 63 kapavietės. Vienos labiau išlikusios, kitos mažiau.Faraonų mumijos arba sunaikintos, arba eksponuojamos Kairo muziejuje. Deja, ne visose kapavietėse ir apsilankyti galima. Tačiau tų, kuriose mes apsilankėme, sienose įrėžtų istorijų spalvos išliko nepakitusios – ryški mėlyna, raudona, geltona. Didžiulės salės su beprotiško dydžio granito sarkofagais, o sienų kiekvienas cenimetras išraižytas istorija. Deja, tikriausiai tik to meto žmogui ir suprantama… Fotografuoti kapavietėse draudžiama. Todėl akimis gėriau kiek galėjau, liečiau tobulo lygumo sarkofagą, galvoje sukosi mintys –  kaip prieš tiek tūkstančių metų sugebėta paruošti tokio dydžio granito gabalą. Po kelionės po faraonų kapavietes keliaujame apsipirkti alebastro gaminių bei piešinių ant papiruso, atsigerti šaltos karkade arbatos ir ruošiamės kelionei per dykumą į viešbučius. Prieš akis beveik 300 kilometrų, išprotėję ir be šviesų važiuojantys egiptiečiai, pakelėse matomi beduinų ar berberų iš palmių lapų ir nedegtų plytų statyti namukai. Bei begalė šiukšlių. Nesuvokiamas kiekis šiukšlių pačiame Luksore bei pakeliui visą kelią iki jo.

Septinta diena. Visą rytą nesinorėjo išlipti iš vandens, stengiausi sugerti kuo daugiau saulės. Po pietų pajudame į oro uostą. Lietuvoje pasitinka -2 šalčio.

Nesu tikra, ar pavyko pateikti bent pusę to įspūdžio, kurį patyriau. Neabejoju, kad grįšiu, nes noriu aplankyti Kairą bei panardyti. O dabar keletas patarimų:

• JOKIU BŪDU negerkite vandens iš čiaupo (netgi viešbutyje!) bei kokteilių su ledukais – pilvo skausmai bei kiti nemalonūs pojūčiai su tuo susiję garantuoti.
• DERĖKITĖS – nusiderėti galima labai daug.
• Už viešbučio ribų stenkitės prisidengti kuo daugiau kūno, kiek įmanoma karštu oru – aš mėgstu dėmesį, bet to jau buvo per daug :))
•  Nesinuomokite mašinos – Egipte NĖRA kelių eismo taisyklių. Teisės yra dažniausiai nusiperkamos, vairuojama be šviesų ir posūkių.
• Mėgaukitės vaisiais – jie ten nebrangūs ir be galo skanūs.
• Doleris visagalis – tačiau už menkiausią paslaugą gali tekti susimokėti. Pavyzdžiui, norėsite nusifotografuoti su bananų keke ant medžio – prisistatys berniukas, pasiūlys nufotografuoti ir paprašys dolerio. True story.
• Mokėkite doleriais. Egipte egzistuoja vieno piniginio vieneto taisyklė – arba vienas doleris, arba vienas euras.
• Būtinai skirkite laiko aplankyti dykumą bei Luksorą.
• Nesileiskite į pokalbį su prekeiviu, jei neketinate pirkti. Įsivelsite į ilgą diskusiją.
• Kambarių tvarkytojui palikus arbatpinigių galite tikėtis labai išradingo rankšluosčių pateikimo.

Tai tiek trumpai! :))