Iš esmės nelabai tikiu zero waste (nulinė tarša/nulis atliekų) įgyvendinimu. Tikiu siekiamybe ir kai kurių žmonių didžiuliu atsidavimu ir asketišku gyvenimo būdu, kuris neretai sukelia didžiulių nepatogumų ir kitus taip negyvenančius verčia jaustis kaltais. Zero waste gyvenimo būdo, minimalizmo, taupymo, kapsulinės spintos temų video youtube peržiūriu daugiausiai ir jų pritaikymo būdų savo kasdienybėje randu vis daugiau. Tačiau ne tik mano gyvenimo būdas nepanašus į zero waste, bet ir to neplanuoju pasiekti. Ne tam mokslas/medicina/kosmetologija/maisto pramonė ėjo į priekį, kad užsidaryčiau namie ir nenaudočiau vaistų, nes plastikas, nevalgyčiau savo mylimų traškučių, nes plastikas, nenaudočiau tualetinio popieriaus, nes plastike supakuota. Visgi, yra alternatyvų. Tačiau aš labai tikiu low waste idėja – pastanga sumažinti po savęs paliekamų šiukšlių. Šiame įraše dalinausi keletu tokių būdų. Man tai gryniausia sąmoningo vartojimo forma, kada perki, kai tikrai reikia ar ilgai ilgai norėjai, kai neišmeti dar veikiančio ar kažkam naudingo dalyko, o jį padovanoji. Gali būti, kad zero ir low waste yra tik du to paties sąmoningo vartojimo pavadinimai, tačiau vienas labiau utopija, kitas – įgyvendinamas kasdien.
Vartoti mums tikrai vertėtų mažiau. Pradedant nuo domėjimosi greitąja mada ir mažesnio jos rėmimo perkant vienkartinius rūbus (rekomenduoju šį filmą apie greitąją madą bei jos kainą True cost), planuojant ir nešvaistant maisto, turint galimybę rinktis plastike supkauotą ir nesupakuotą gaminį, rinktis pastarąjį. Tai tik maži kasdieniai žingsniai, bet būtent tie maži kasdieniai žingsniai prisidėjo prie dabartinės situacijos: sparti klimato kaita, žūstantys vandenynų gyventojai, sunkias darbo sąlygas patiriantys darbuotojai mums gaminantys pigius, nepatvarius, vienkartinio naudojimo rūbus.
Šiame įraše noriu pakalbėti apie galimus tvarius pasirinkimus virtuvėje. Tiesa, patys tvariausi ir sąmoningiausi pasirinkimai yra naudoti jau turimus įrankius ar priemones. Zero waste irgi yra savotiška mada ir iš jos taip pat galima uždirbti. Jeigu jau turite plastikinį pietų induką – neatsikratykite jo, nes juk PLASTIKAS, ir nekeiskite madingu metaliniu. Tačiau jei iki šiol neturėjote pietų induko ir jums jo reikia – verta rinkis metalinį ar stiklinį, kurie sunkiau praranda formą ir išvaizdą bei ilgiau norisi juos naudoti. Nėra nei zero waste, nei low waste, nei minimalistic mesti jau turimus daiktus ir juos keisti reklamuojamais naujais, nes jie labiau „draugiški gamtai”. Išmesdami dar naudoti tinkamą daiktą ir pakeisdami jį madinguoju, jūs esate labiau priešiškas, nei draugiškas gamtai bei savo piniginei. Low waste tam tikru kampu yra puiki taupymo forma, kai atsisakoma liūdesį gydyti apsipirkinėjimu ar mesti lauk turimą turtą ir jį keisti nauju, labiau instagraminiu, labiau zero waste.
Tačiau jei šiuo metu dairotės naujo įrankio ar kosmetikos priemonės, kodėl nepasirinkus iš perdirbtų atliekų ar labiau ilgaamžiško.
Mano virtuvės low waste įrankiai
Šiuo metu galiu pasigirti vos keletu aplinkai draugiškų virtuvėje naudojamų įrankių (didelė dalis jų atkeliavo iš naujai atsidariusios Zeroteka parduotuvės), tačiau įraše rasite gale paminėtus ir tuos, kuriuos dar tik planuoju įsigyti. Štai keletas idėjų, kaip virtuvę padaryti labiau draugišką aplinkai.
Kokybiški virtuvės įrankiai bei puodai
Ne veltui šio tinklaraščio pavadinime yra žodis gurmanė. Aš maistui nesu labai išranki, tačiau daiktams, kurie atkeliauja š mano namus – iki išprotėjimo. Aš nemėgstu išmesti dar veikiančių, naudoti tinkamų daiktų, tačiau lygiai taip pat nemėgstu, kai jie veikia šiaip sau. Todėl jei perku, tai stengiuosi, kad tai būti ilgaamžis daiktas, kiek tai įmanoma šiais vienkartinio naudojimo laikais. Man ranka nekyla pirkti keptuvę „tam kartui”, vėliau geresnę nusipirksiu. Tad įsigyjant kokybiškus gaminius tikėtina, kad juos naudosime ilgiau ir jie suteiks daugiau džiaugsmo. Šis punktas glaudžiai susijęs su mano minimalistiniu požiūriu – geriau vienas, bet kokybiškas. Tą taikau visur: spintoje, virtuvėje, vonios spintelėje, asmeniniame gyvenime :))
Šveistukai
Iki šiol naudojau kempinėles indams plauti, voniai ar kitiems paviršiams šveisti: patogu ir pigu. Tačiau Zerotekoje „įprūdijo” medinį šveistuką ilga rankena su kaktuso šereliais. Sako, juk kempinėlės turi daugiau bakterijų nei tualeto sieneles. Nežinau, ar įtikino visam gyvenimui jų atsisakyti, tačiau šiai dienai – tikrai taip. Mano šveistuko medinės dalys yra kompostuojamos, o galvutė nusiima ir ją galima pakeisti kita. Kol kas sunku priprasti, nes su kempinėle lengviau „pašveisti”, o su šiuo šepetėliu kol kas nepavyksta „pagrandyti” maisto. Tačiau tam turiu tokį šveistuką (nuotrauka orientacinė). Jis mano favoritas, nes nugramdo viską ir nebraižo paviršių. Planuoju pabandyti ir vonios plytelėms, bet pastarosioms gundausi įsigyti kokoso šveistuką iš Pas Giedrę krautuvėlės.
Šiaudeliai
Šiaudelių mažiausiai trūko mano gyvenime. Nepamenu, kada pirkau. Tačiau pamenu, kada paskutinį kartą vartojau – gerdama šaltą latte prieš keletą savaičių. Šiaudelių labiausiai prireikia kelionėse ar vaikštinėjant Vilniaus senamiesčiu su šalta kava rankose. Tad jei planuoju tokią kelionę, nuo šiol įsimetu ir daugkartinį šiaudelį. O kad jau turiu juos du, tai gardžiai geriu ir smūčius ar sultis. Neturėčiau ir netrūktų, tikrai ne pirmo būtinumo įrankis, tačiau labai malonu, ir atrodo, kad net skaniau!
Kepimo popierius
Šiai dienai naudoju ir kepimo popierių, ir foliją. Tiesa, ne taip ir dažnai, tačiau neretai kepuosi saldžias bulves ar varškės apkepą. Tačiau artėjant link pabaigos turimam kepimo popieriui, planuoju įsigyti silikoninį kepimo pagrindą. Gal turite ir galite papasakoti daugiau? Ar net parekomenduoti? Teko skaityti nuomonių, jog nelabai sveika. Tad prieš perkant dar pasidomėsiu, nes norisi ne tik mažiau teršti aplinką, bet ir savo organizmą.
Gertuvė/kavos puodukas
Galit neploti už originalumą, pati žinau. Bet ar tikrai naudojate, net jei turite? Aš be gertuvės neišeinu iš namų, o planuojant eiti kavos išsinešimui įsimetu ir savo gražuolį KeepCup. Nemeluosiu, šimtą metų norėjau. Koks gražus… Spalvas gan įdomias išsirinkau, bet tuo metu du pasirinkimai ir tebuvo. Bet rankoj malonus, o dydis (S) – kaip tik patogiai baristoms padaryti gardžios kavos. Teko matyti, jog arba visai nedaro kavos į atsineštą puodelį, arba padaro į vienkartinį puodelį ir tada perpila į daugkartinį. Aišku, Instagrame jau bus galima pasirodyt, bet kokia prasmė taršos klausimu? Šio puodelio kaina nėra maža (netoli 20 eur), tad nemanau, kad jo reikia visiems. Tačiau jei dažnai perkate kavą išsinešimui, jums būtina įsigyti daugkartinį puodelį.
Gertuvė su vandeniu sutaupo pinigų bei sumažina plastiko taršą, be to – gertuvėje vandenį galima pagardinti vaisiais ar daržovėmis. Pamėginkite obuolį su cinamono lazdele ar agurką su mėta!
Daugkartiniai medžiaginiai maišeliai
Man kol kas ši patirtis nėra labai patogi (stengiuosi apsipirkinėti planuotai, tačiau taip būna ne visada), bet savotiškai maloni. Pavyzdžiui, turguje sako nuo „šaunuolė” iki „ir jūs viena iš tų”. Faina, kai esi viena iš šaunuolių. Be to, mano turimi turi skylutes žemėms išbyrėti (nežinau, ar jos tam skirtos, bet išbyra), lengvai skalbiasi ir yra gana talpūs. Įdedu nuotrauką pasigrožėti. Nors teisingumo dėlei pasakysiu, kad tądien ne viską taip parsinešiau – didelė dalis šių gėrybių yra iš mano tėčio sodo. O špinatai buvo plastike. Bet dalis gėrybių iš Lidl grįžo viename iš šių maišelių.
Pietų indukai
Jau šiek tiek apie juos kalbėjau įžangoje, tad tik pasikartosiu – naudokime tuos, kuriuos turime. Jie visi tinkami naudoti, kol sveiki. Dar spėsime įsigyti gražių ir madingų su kita banga. Mylėkime daiktus, kuriuos jau turime – juos rinkomės, nes reikėjo, mokėjime pinigus, tad tai ir vertinkime.
Vaškinės drobelės
Tai yra kol kas vienas tų madingųjų zero waste įrankių, bet kurių galiu išgyventi. Nuotraukose įsuka pusę obuolio – aš ir du obuolius suvalgau, tad man tokio dalyko ne-rei-kia. Tačiau nesenai norėjau kepti focaccia, jai kildinti reikia uždengti tešlą plėvele ir laikyti šaldytuve. Neturiu plėvelės. Tad vietoj to, kad eičiau pirkt jos, eisiu pirkt vaškinės drobelės. Įtikinau save, kad ne vienkartinis dalykas ir gal kada tikrai neįveiksiu obuolio.
Na ir pabaigai visai ne įrankiai, o būdai, kuriais galime sumažinti taršą ir netgi sutaupyti.
Maisto nešvaistymas
Aš arba valgau kavinėse, arba kruopšiai planuoju savo meniu. Turiu savo metodus, kaip išnaudoti jau turimą maistą, kaip susiplanuoti savaitei į priekį ir valgyti nenuobodžiai bei sveikai, tačiau kartu neišleisti didžiulių sumų. Maisto planavimas anksčiau man buvo sunkiai suvokiamas, nes įsivaizdavau, jog reikės valgyti penkis tuos pačius patiekalus penkiems pietums. Tačiau anksčiau išmesdavau nemažai maisto dėl impulsyvių pirkinių ir mano maisto išlaidos vienam asmeniui buvo apie 350 eur/mėn. Jeigu įdomu, kaip sumažinau išmetamo maisto ir išleidžiamų pinigų kiekį maistui – duokt žinoti komentaruose ir pasikalbėsim apie tai. Be to, maisto švaistymas gamtai nėra blogis, nes maistas suyra, kai kas tampa netgi kompostu. Tačiau didžiuliai kiekiai maisto reikalauja išteklių – vandens, mėsos, įrangos, žmonių, o procesai sukuria šalutinį poveikį – sparčiai šylantį klimatą. Be to, dažnai maistas pakuojamas į plastiko pakuotes, kurių taip pat išmetame kas kart vis daugiau. Maisto pramonė yra visiškai kita tema, tačiau jos neplėtosiu ir rekomenduoju Netfilx pažiūrėti įvairių dokumentikų.
Pilstomi plovikliai
Ar teko bent įsivaizduoti, kad galima ateiti su savo stiklainėliu ar net išplauta pasibaigusios priemonės pakuote ir įsipilti indų ploviklio ar skalbiklio? Žinoma teko, nes pasaulyje tai vyksta jau keletą metų. O dabar galima ir Vilniuje. Zerotekoje galima įsipilti įvairių priemonių, netgi skirtų dušui bei plaukams. Kas kart panaudojant jau turimą tarą sumažiname išmetamo plastiko, plius, įsigyjame natūralų gaminį.
Rūšiavimas
Rūšavimas apipintas mitais. Vieni sako, jog rūšiuoti nėra prasmės ir vistiek viskas atsiranda viename konteineryje bei nugula sąvartyne, kiti tiki rūšiavimo nauda ir prie to prisideda. Aš esu pastarosios idėjos šalininkė. Net pakuotes išplaunu, jei jos stipriai suteptos maistu. Dėl šio punkto taip pat yra įvairių nuomonių. Plastiką atsakingai rūšiuoju jau apie 7 mėnesius, popierių ir stiklą kiek mažiau. Tačiau man tai nesuteikia jokio nepatogumo, o į sąvartynus nugula mažiau parduoti bei perdibrti tinkamų plastiko, stiklo ir popieriaus gaminių. Siūlau paklausyti Išpakuota podcast’ų apie rūšiavimą, sužinosite, kad mūsų šiukšlės yra parduodamos. O čia rasite linksmą Youtube vaizdo įrašą apie rūšiavimo svarbą (lietuviškai). Viena iš rūšiavimo priežasčių – pakuočių rūšiavimas mažina žaliavų poreikį.
Apibendinant, galbūt šie low waste žingsniai nėra didžiuliai, tačiau jei kiekvienas šiek tiek pakoreguotų savo vartojimo įpročius virtuvėje, netruktume pastebėti rezultatus. Būkim draugiški ir aplinkai, ir sau.
Kai kurie įraše paminėti daiktai buvo padovanoti Zeroteka komandos. Kol kas ji randasi tik Vilniuje, tačiau jei garsiai ir gausiai prašysit, galbūt atsiras ir kituose miestuose!
lėtaeigė sulčiaspaudė zyle says
Labai panašiais principais ir aš vadovaujuosi. Net per daug negalvodama, tiesiog savaime taip gaunasi. Pirkti kažką pigesnio laikinai niekad nesugalvočiau. Jei negaliu norimo daikto įpirkti, neperku jokio iki susitapysiu. Daiktai, batai, rūbai geriau kokybiški ir jų nedaug, nei lūžtanti spinta, bet nėra ką apsirengti.
Ugnė says
Dar prie šito labai prisidėtų bambukinis dantų šepetukas, labai mielas bei suyrantis narūraliai :]
Ira says
Antraštėje klaida:turėtų būti ‘propaguoju’.0
Modesta says
Ačiū, pataisyta! 🙂
Ausra says
Labai patiko straipsnis. Aš ir labiausiai už sąmoninga pirkimą ir daiktų naudojimą. Labai domina meniu sudarymas ir išlaidų planavimas 🙂
Modesta says
Aušra, meniu ir išlaidų planavimas yra mano dvi labai mėgstamos temos 😍 Ypač, finansinių tikslų išsikėlimas ir jų siekimas 😊 Ačiū, kad skaitai!