Italija yra mano sielos šalis. Mane joje žavi viskas – klimatas, virtuvė, žmonės, stilius, gamta (kalnų ir ežerų grožis!), architektūra, istorija. Gėda ir prisipažinti, bet Italijos istoriją, greičiausiai, išmanau geriau nei Lietuvos. Italijoje iki šios kelionės lankiausi du kartus. Dažniausiai keliauju į vis skirtingas šalis, tačiau mano antra pusė nebuvęs šioje šalyje, todėl išsikėliau iššūkį suplanuoti gražių vaizdų kupinas atostogas.
Keliauju bent du kartus per metus, tačiau buvau užmiršusi kelionės įspūdžiais dalintis su jumis. Taisausi ir pasakoju apie kelionę po Šiaurės ir Vidurio Italiją liepos gale – rugpjūčio pradžioje. Pirmoje dalyje kalbu apie aplankytus Lombardijos ir Ligurijos regionus. Atostogomis mėgavausi kaip poilsiautoja, ne kaip tinklaraštininkė, todėl neturiu maisto nuotraukų ar ypatingai gerai surežisuotų vaizdų (dabar rašydama pasigendu kai kurių iliustracijų savo žodžiams, bet svarbu, kad jos lieka atmintyje!).
Milanas
Kelionė Italijoje prasidėjo ir baigėsi Milane. Šiame mieste gyvena mano du buvę kolegos, todėl pirmąją dieną jie rodė miesto žinomiausius objektus, jaukias gatveles, pasakojo istorijas ir vaišino skaniausiais itališkais patiekalais. Aplankėme Milano Katedrą, Viktorio Emanuelio II galeriją, Sforcų pilį ir daugelį kitų vietų. Visus šiuos objektus nuo viešbučio pasiekėme eidami Buenos Aires gatve, lankomos dėl daugelio parduotuvių. Ši gatvė turi mažai prabangių vardų, tačiau visai netoli jos yra garsioji Via Spiga – pačių prabangiausių ir garsiausių prekinių ženklų gatvė. Milanas ne veltui vadinamas stiliaus sostine, ten iš tiesų gausu parduotuvių, stilingų žmonių, skoningų restoranų. Antrąją kelionės dieną dar kartą aplankėm Katedros aikštę, Galeriją ir įėjome į Sforcų pilį. Pirmosios dienos vakare pilyje vyko koncertas, todėl į ją patekti nepavyko. Iš Sforcų pilies patenkama į nuostabų ir didelį Sempione parką. Apžiūrėję parką skubėjome į viešbutį ir traukiniu keliavome į La Spezia.
Viktoro Emanuelio II galeriją (Galleria Vittorio Emanuele II) verta aplankyti dėl įspūdingos achitektūros bei garsiausių prekinių ženklų. Beje, linksma istorija, išgirsta iš kolegų – viršutiniuose galerijos aukštuose yra butų, kuriuos jau labai senai nuomoja keletui vyresnio amžiaus moterų. Dėl kažkokių priežasčių jų negali iš ten iškelti, o šios moka 100 – 150 eur nuomą per mėnesį. Na ir vietelė gyventi – prekybos centre!
Ši galerija įsikūrusi toje pačioje aikštėje kaip ir Milano Katedra (Duomo di Milano). Aš esu didžiulė bažnytinės architektūros ir meno gerbėja. Mane žavi jose atsispindintis to meto stilius, sukaupti turtai ir dažnai slypinčios istorijos ar dviprasmiškos legendos.
Milano Katedra ir Viktoro Emanuelio II Galerija susijungia didžiulėje aikštėje (Piazza del Duomo), gausioje turistų, prabangių parduotuvių, kavinukių. 2018 metais Starbucks ruošiasi ateiti į Italiją ir jų užsakymu šioje aikštėje jau auginama žalia juosta lauko kavinei.
Sforcų rūmai (Castello Sforzesco) įsikūrę netoli Katedros bei Galerijos. Milane patogu tai, kad daugelis lankomų objektų įsikūrę arti vienas kito. Šią pilį pirmiausia aplankėme vakare, o kitą dieną grįžome apžiūrėti ir vidinius jos kiemus. Gražiausios šios pilies dalys – prieš pilį esantis fontanas bei vidiniame pilies kieme esantis Sempione parkas (Parco Sempione).
Maurizio Cattelan, Italijos menininko, atsakas akcijų biržai. Šiame skvere įsikūrę keletas bankų.
Via Spiga gatvelė, kurioje dažniausiai lankosi turistai, norintys bent pasidairyti į vitrinas. Kolegos minėjo, jog anksčiau, norint įsidarbinti į šias parduotuvėles reikėjo mokėti italų bei anglų kalbas, o šiuo metu – rusų ir japonų.
Milano centrinė stotis (Milano Centrale) yra verta atskiro apsilankymo. Didžiulė, kupina kolonų, statulų ir piešinių.
Antros dienos popietę keliavome į La Spezia. Turėsiu keletą patarimų apie keliavimą Italijoje, tačiau jais pasidalinsiu atskirame įraše!
La Spezia
La Spezia apsistojome dėl patogaus susisiekimo su Cinque Terre kaimeliais. Atvykome mažai pasidomėję šiuo miesteliu, tačiau jis mus maloniai nustebino. Todėl leidome sau pasiklysti ir atrasti pasakiškų užkampių, pilį, skverą. La Spezia neturi pliažo, todėl mėgstantiems pagulėti prie jūros reikėtų rinktis kitą vietovę. Ši Italijos Rivjera stebina didžiule prieplauka, įsikūrusia kalnų papėdėje. Šioje vietoje ilsėjomės tris naktis, ragavome skaniausias jūros gėrybes, o dienomis keliaudavome apžiūrinėti Cinque Terre kaimelių.
Išsimiegoję ir pailsėję leidomės į kelionę laivu iš La Spezia iki tolimiausio Cinque Terre kaimelio – Monterosso al Mare. Pradėję plaukti kalbėjomės, ar turime jūros ligą. Draugas atsakė, kad sužinos šios kelionės metu, o aš tvirtai užtikrinau – neturiu. Nuplaukus pusę kelio sėdėjau nejudėdama, likus pusvalandžiui iki išsilaipinimo – įsitikinau turinti jūros ligą, kaip ir dalis laive buvusių žmonių. Būtinai pasirūpinkit vaistais nuo pykinimo, bet jokiu būdu nepraleiskit šio plaukimo. Atsiveria nuostabūs Cinque Terre vaizdai.
Pakeliui į Cinque Terre trumpam sustojome Portovenere įlaipinti daugiau keleivių. Šis kaimelis nėra priskiriamas penkioms žemėms (Cinque Terre), tačiau laikomas vertu apsilankymo. Mes ji apžiūrėjome tik praplaukdami.
Cinque Terre
Ką verta žinoti apie Cinque Terre?
Cinque Terre reiškia penkios žemės. Tai maži kadaise buvę žvejų kaimeliai, kurie šiuo metu yra saugomi Unesco. Šie kaimeliai išsiskiria savo išskirtinai spalvota architektūra, lokacija, bei sunkiu privažiavimu. Automobiliu važinėti galima Monterosso al Mare, kitus kaimelius pasiekti galima laivu arba traukiniais. Šie stoja patogiose vietose, iš kurių kaimelius lengva apžiūrėti. Šie penki kaimai tarpusavyje nutolę labai mažais atstumais ir nuo vieno iki kito kaimelio traukiniu važiuojama apie 3 – 15 min. Traukinių bilietai kainuoja 4 eur, nesvarbu į kurį kaimą vyksite. Turėkite vandens batus bei patogią avalynę. Kai kuriuose kaimeliuose gražiausios vietos pasiekiamos ilgais laiptais ar siauromis stačiomis gatvelėmis. Vandens batai rekomenduojami dėl akmenuotų paplūdimių. Akmenys yra ne tik vandenyje, tačiau ir prie vandens. Daugelis turistų šokinėja nuo uolų ar ilsisi amenuotuose paplūdimiuose, pastarąjį darėme ir mes. Paplūdimiai yra nemokami, tačiau Monterosso al Mare buvo ir mokama dalis. Manarola ir Riomaggiore yra sujungti kalnų takeliu, pavadintu Įsimylėjalių takas, tačiau šiuo metu jis uždarytas. Rekomenduoju pasiklysti ir pasivaikščioti. Kai kurie iš jų paprasti, tačiau nuo jų atsiveria puikūs vaizdai, kai kurie labiau akį traukiantys.
Laivu atvykome ir pirmiausia aplankėme tolimiausią žvejų kaimelį – Monterosso al Mare. Šis kaimelis mums abiems patiko labiausiai dėl smėlio paplūdimio, puikaus priėjimo prie jūros, žavių gatvelių. Iš tiesų, visi Cinque Terre penki žvejų kaimeliai tarpusavyje panašūs, tačiau skiriasi jų išplanavimas bei priėjimas prie vandens.
Tą pačią dieną aplankėme antrąjį kaimelį – Vernazza. Šis pasirodė mažesnis, tačiau prieplauka užpildyta poilsiautojų. Kadangi čia nėra smėlio paplūdimio, žmonės deginosi aikštėje ir šokinėjo nuo jos į vandenį arba rinkosi akmenuotą paplūdimį.
Kitą dieną keliavome į Corniglia – ši pasirodė mažiausiai įdomi, o ją pasiekti reikėjo aukštai siekiančiais laiptais. Corniglia įsikūrusi ant skardžio ir neturi lengvo priėjimo prie vandens. Tačiau joje gausu auginamų vynuogių.
Manarola – ketvirtasis Cinque Terre kaimelis. Šis kaimelis taipogi patiko mums abiems, jame daugiau lankomų vietovių. Pats kaimelis didenis nei kiti, jis apjuostas pasivaikščiojimo tako, kuris veda vis aukštyn į kalną, nuo kurio atsiveria panorama. Labiausiai dėmesį kausto žmonės, šokinėjantys į vandenį nuo uolų.
Riomaggiore ilsėjomės akmenuotame paplūdimyje. Menkas malonumas tokiama gulėti, tačiau patirtis įdomi, vanduo šiltas, galvoje švilpavo itališki vėjai.
Tai pirmoji atostogų ir kelionės po Italiją dalis. Antroje dalyje pasakosiu apie Pizą, Florenciją ir poilsį prie Gardos ežero. O trečiajame įraše pasidalinsiu patarimais keliaujant Italijoje.
Ar teko lankytis įraše minėtose vietose?
Parašykite komentarą